- vienaprasmis
- vienaprãsmis, -ė adj. (2) FT, DŽ, NdŽ; Ser 1. turintis tik vieną prasmę: Diskurso sakiniai turi optimaliai atitikti išreiškiamą realų turinį, jie turi būti vienaprasmiai KlbXXXIII(1)6. Dailiojo meno kūriniai – nevienaprasmiai ženklai, daiktiški simboliai LEXVIII189. 2. turintis tik vieną reikšmę: Teismas geresnis už tiesą tuo, kad jis yra vienaprasmis K.Būg. 3. LL52, Š, K.Būg turintis tą pačią reikšmę, sinonimiškas.
Dictionary of the Lithuanian Language.